Henrikas Page

My father, Henrikas Rimtas Vaitaitis, passed away on March 3rd, 2024, at a hospital in Wayne, NJ. He was 80 years old. This page is dedicated to commemorating his life, filled with pictures, stories, and videos that capture his memories and the lessons he shared.

He was born in the village of Latveliai, in the Biržai district, and spent his life as a sailor. In accordance with his wishes, part of his ashes were scattered in the Baltic Sea, while the remainder was laid to rest in the family cemetery, alongside his mother and father.

The picture of the Baltic Sea shore where part of my dad’s ashes were scattered:

The picture from the Biržai funeral:

The funeral was attended by

  • Jonas ir Ruta Viederis
  • Olgertas Kvedaravicius
  • Sigis ir Brigita Vaitaitis su sūnumis
  • Vincas su zmona ir Arunas Vaitaitis

My biggest thanks to Olgertas for making this funeral possible.

Below is the speech that I (his son) had delivered at his burial ceremony in Biržai, in both Lithuanian and English:

Jau daug mėnesių atsisveikinu su savo tėčiu, nes demencija ir Parkinsono liga pamažu nuslopina jo gyvybingumą. Buvo skaudu matyti, kaip šios negailestingos ligos suvaržo jo šviesų charakterį. Tačiau kai prisimenu jo gyvenimą, mano liūdesys pamažu virsta šypsena. Suprantu, kad gyvenimas ne visada teisingas ar malonus, bet taip pat suprantu, kad tai, ką paliekame, turi reikšmės. O mano tėtis paliko daug nuostabių prisiminimų ir vertingų pamokų.

Iš jo išmokau, kaip svarbu būti geram, mylėti šeimą ir branginti tėvynę. Jis mylėjo ne tik mane ir mano mamą, bet ir Lietuvą, ypač Biržus – vietą, kuri formavo jo svajones ir istorijas.

Dabar, sugrąžindamas jį į jo mylimą žemę, gerbiu jo palikimą ir gyvenimo pamokas. Ilsėkis ramybėje tėti. Tavo išmintis, meilė ir atmintis liks su manimi amžinai, kaip švyturys, rodantis kelią per audringos nakties tamsą.

The English translation:

I was saying goodbye for many months to my dad as dementia and Parkinson’s slowly erode his vitality. It was painful to watch how these merciless diseases restrained his bright character. But when I remember his life, my sadness slowly turns into a smile. I understand that life is not about justice or kindness, it is about what we leave behind. And my dad left behind many great memories and valuable life lessons.

From him I learned the importance of kindness, love of family and love of country. He always felt warmth not only with me and my mother, but also with our Lithuania, especially with Biržai – the places that shaped his dreams and stories.

Now, by bringing him back to his beloved land, I honor his legacy and the lessons he taught me. Rest in peace dad. Your wisdom, love and memory will forever be with me, like a light in the darkness of the night, showing the way.

Ruta Berlinskiene has also spoken at my dads funeral and here are her words:

Henriko Vaitaičio laidotuvėms
(Tekstas Arturo Vaitaičio.
Skaito Rūta Berlinskienė)

Šiandien susirinkome pagerbti Henriką, – brangų tėvą, atsidavusį vyrą ir nuolankios sielos žmogų. Gimęs Lietuvoje, jis kaip jūreivis, veržėsi per pasaulio vandenynus, nešdamas su savimi mūsų tėvynės dvasią, kad ir kur klajojo. Jo gyvenimas buvo gerumo, nuolankumo ir dėmesio kitiems įrodymas.

Nors plaukė toli ir plačiai, jo širdies inkaras liko Lietuvoje – vietoje, kurią vadino namais ir į kurią sugrįžo paskutiniam poilsiui. Būdamas tėvas, jis mane, savo sūnų, mokė užuojautos ir pagarbos dorybių ne žodžiais, o švelnia savo pavyzdžio jėga. Jo, kaip vyro meilė buvo saugumo ir tvirtos paramos prieglobstis mano mamai.

Šiandien, palikdami jį ilsėtis ramybėje, prisimename meilę, kurią jis skleidė, dėkojame už gyvenimus, kuriuos jis palietė. Pagerbkime jo atminimą įkūnydami vertybes, kuriomis jis gyveno. Sudie, brangus tėve ir drauge. Tave palydime su ramybe ir paliekame žemės glėbyje, kurią taip mylėjai. Tavo dvasia amžinai lydės mus, vesdama namo.

 

 

Here are some of the memories as my dad talks about his childhood in a video recording made December 2015.

Part 1

Gyvenimas – daina, poezija ir proza
Ir nei pakeist, nei numatyt gali.
Priimki viską, ką nūnai jis duoda,
Ir būk laiminga(-as), kiek gali!

Part 2

 Part 3

Link to Dad’s heritage pictures

Vaitaitis family heritage pictures

Relatives and grandparents in my fathers home in Latveliai

Father’s parents (grandparents), Maria and Jurgis.

My fathers’s Henrikas elementary school class picture.

Comments

Leave a Reply

Close Bitnami banner
Bitnami